9 LOBIAI

Programa

Giedrius Kuprevičius (1944). Andante, Presto iš „Žalčio sonatos”, 1968
Julius Andrejevas (1942-2016). Estampas, 1988
Žibuoklė Martinaitytė (1973). Bendrystė iš triptiko „Meilės aukštumos ir gelmės”, 2008

Pēteris Vasks (1946). Vasaros vakaro muzika / Vasaras vakara mūzika / Music for a summer evening, 2009
Ēriks Ešenvalds (1977). Sustingęs horizontas / Sasalušais horizonts / Frozen Horizon, 2013
Selga Mence (1953). Rytas / Rīts / Morning iš Vasaros vizijų / Vasaras vīzijas / Summer Visions, 2020

Arvo Pärt (1935). Alinai / Für Alina, 1976; Arinuškos variacijos / Variationen zur Gesundung von Arinuschka, 1977; Anai Marijai / Für Anna Maria, 2006
Urmas Sisask (1960-2022) Telescopium: Švelnus prisilietimas / Gentle Touch iš/from Starry Sky Cycle op. 155/4 Equatorial Sky, 1980-7)
Tonu Korvits (1969). Į Šiaurę / To the North, 2017

VIDEO ANONSAS:

PASIKLAUSYKITE KONCERTO

Naujosios muzikos festivalyje
Daugiau apie programą

Kokia ji šiandien – mūsų Baltijos šalių muzika? Kokios pavardės suskamba išgirdus lietuviška, latviška, estiška muzika? Apie ką mąsto šiuolaikiniai šių šalių grynosios instrumentinės muzikos kūrėjai? Ką per šią muziką (su)žinome apie save, kitus ir kokią žinią nešame pasauliui?

Į šiuos klausimus „atsakymų jūrą” atveria pianistės Eglės Andrejevaitės solinė programa – 9 LOBIAI. Kruopščiai atrinkti 3 kiekvienos šalies kompozitoriai ir jų kūriniai pristato vienybę ir skirtumus, individualias temas ir įvykius prieš, per, po Lietuvos, Latvijos ir Estijos nepriklausomybės atgavimo.

Lietuvai šioje programoje atstovauja „atsargaus radikalo” Giedriaus Kuprevičiaus, emocionalaus Juliaus Andrejevo ir „tekstūros burtininkės” Žibuoklės Martinaitytės kūriniai tarpusavyje „atitolę” 20 metų intervalais. Latvijos gamtovaizdžiais šalies istoriją įgarsina žymiausio šios šalies kompozitoriaus Pēteris Vasks, aleatorikos stiliumi liaudies muziką pristatančios Selga Mence ir jaunosios kartos kompozitoriaus Ēriks Ešenvalds opusai. Santūrūs, autentiški estai Arvo Pärt, Urmas Sisask ir Tonu Kõrvits atvers melodijų ir harmonijų galimybes gyvenant (žmogišką) gyvenimą, plečiant horizontą, atspindint žvaigždes ir žvaigždynus.

Programa sukurta naujosios muzikos festivalio „New Music Encounters Plus 2023” užsakymu. Pasaulinė premjera The Baltic Amber pavadinimu: 2023 m. lapkričio mėn. 30 d. Brno, Čekijoje.

Eglė Andrejevaitė
© Mantas Juška

APIE

Eglė Andrejevaitė

Tarptautinių konkursų laureatė pianistė EGLĖ ANDREJEVAITĖ nuo 2013-ųjų nėrė į solinę kelionę – pradėjo konceptualių solinių rečitalių seriją tarp kurių „Valanda su Beethovenu”, „Estampas – skirta Baltijos šalių 100-mečiui paminėti, „Šopeno haiku”. Išskirtiniu tapo jos projektas koncertas-spektaklis ŽIEMA MALJORKOJE 2021 metais parengtas kartu su aktore ir režisiere Birute Mar. Ypač sėkmingų koncertų turų metu, programa buvo įvertinta pilnomis koncertų salėmis, Lietuvoje skambėjo jau 20 kartų.

E. Andrejevaitė koncertavo visose pagrindinėse Lietuvos koncertų salėse bei festivaliuose, taip pat Italijoje, Australijoje ir JAV. Tarptautinį įvertinimą pelnė 2012 metais kartu su dueto partnere smuikininke Augusta Jusionyte debiutavusi Graco filharmonijoje Austrijoje. Jos koncertus įrašė ir transliavo Lietuvos ir Štyrijos (Austrija) radijas. 2024-aisiais bus pristatytas debiutinis solistės albumas „Maljorkos preliudai”, kurio įrašus dalinai remia Lietuvos kultūros taryba.

Eglė Andrejevaitė baigė Kauno J. Naujalio muzikos gimnaziją. Studijas tęsė Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje, profesorės Halinos Radvilaitės fortepijono klasėje, kur įgijo atlikėjo bakalauro ir magistro laipsnius. Vėliau studijavo Vokietijoje Štutgarto muzikos ir taikomųjų menų universitete profesoriaus Konrad Richter fortepijono klasėje. 2008-aisiais pianistė baigė LMTA meno aspirantūros studijas ir įgijo meno licenziatės laipsnį.